Deja vu: tymo turgus, vakaras, šaltis. Iki autobuso lieka 1,5h ir jas reikia kaip nors prastumti. „Įsivaizduok, kad mes dabar čia sėdim Vokietijos mieste, neturim nė euro, mums reikia miegoti, mums reikia prastumti iki ryto, pirmų saulės spindulių.. Neturim laikrodžių, kam jie? Aš turiu lūpinę armonikėlę, tu miklias kojas, ryte prasimainysim šiek tiek pinigų.”- sakau.
Rodyk draugams |
|
|
 |
||
 |
 |